Nuėmėjai (pickups) yra viena iš kertinių elektrinės gitaros dalių. Tai įrenginys kuris, akustinį signalą paverčia elektriniu, kurį galime paduoti į stiprintuvą ir kankinti auditoriją. Yra keletas nuėmėjų tipų, kurių svarbesnius ir išrašysime.
Taigi 1920-ieji. Siaučia džiazas. Bigbendai aukštumoje. Yra ten ir gitarų, tačiau tai akustinis instrumentas, kuris garsumu nelabai gali lygintis su trimitais ir saksofonais, tad gitaros atlieka ritminių instrumentų vaidmenį. Gitarų korpusai pakankamai dideli, naudojamos išgaubtos (archtop) gitaros, kurios gerai projektuoja garsą, stygos storos ir gitaristai jas tranko be gailesčio. Ir taip liūdnai gyvena, bet čia iššoka Havajų muzikos karštinė, kur gitara yra pagrindinis melodinis instrumentas ir be jos niekaip. Tai 1931 metais George Beauchamp’as priklijuoja prie gitaros magnetetą su apvijomis, tada dar šiek tiek patobulina ir gimsta elektrinė gitara žinoma keptuvės (frying pan) pravarde:
Taigi kaip sudarytas ir kaip veikia tas jo nuėmėjas? Čia prireiks paprastos fizikos žinių – pabandysiu kuo paprasčiau: nuėmėjas yra sudarytas iš magneto ir ritės aplink jį. Stygos vibruodamos sujaukia magnetinį lauką, ko pasekoje ritėje atsiranda elektrinis signalas. Arba kaip skelbia elektrovaros dėsnis: uždarą kontūrą kertant kintamam magnetiniam laukui, kontūre indikuojama srovė. Čia svarbu suvokti, kad stygos yra tarsi magneto tęsinys ir priklausomai iš kokio metalo jos pagamintos, kokio jos storio, tai atitinkamai ir keičiasi indukuojama srovė. Faktas paprastas, kad iš nemetalinių medžiagų pagamintos stygos, kaip klasikinės nailoninės, magnetiniuose nuėmėjuose garso neišgaus.
Tai va kol mes čia aiškinomės, tai jau ir kitos kompanijos pradėjo gaminti nuėmėjus. Vieni pirmųjų ryškesnių yra Charlie Christian nėmėjai, pavadinti pagal garsų bliuzmeną ir montuoti ant Gibson ES-150 gitarų. Konstrukcija paprasta vientisas magnetas ir 2.4 kΩ vielos aplink jį.
Leo Fender su savo Telecaster’iais pradėjo elektrinių gitarų gamybos revoliuciją, kaip kad Henry Ford’as automobiliuose. Tai Telecasterio (vėliau Stratocaster’io) nuėmėjai buvo šeši magnetukai ir apie 7kΩ (Telecaster) ir 6kΩ (Stratocaster) vielos aplink juos. Šeši magnetukai suteikė galimybę juos išdėstyti skirtinguose aukščiuose taip suvienodinant storų ir plonų stygų balansą.
Gibson nepasiduoda (faktiškai aš čia neteisus nes jie atsirado dar 1949metais) ir padaro P90 tipo nuėmėjus, kurie turi vientisą magnetą, bet su atsuktuvu reguliuojamus išsikišimus, taip įgalinant daugiau derinimo iš vartotojo pusės. Jų apvijų varža buvo 7,5kΩ.
Norint daugiau galios buvo vyniojama vis daugiau vielos. Bet tai sukelia savo problemų, nes ritė puikiai gaudo triukšmus. Kuo daugiau privyniota vielos, tuo ryškesnis tas 50-60Hz triukšmas iš tinklo (angliškai „hum“). Ir štai Gibsono vadovas Ted McCarty vadovų užsakė, o Seth Lover 1955 pagamino tai, ką mes vadiname humbucker’iais (triukšmo pašalintojais). Idėja gan paprasta, tai dvi ritės ant dviejų magnetų, tik viena ritė vyniojama pagal laikrodžio rodyklę, o kita prieš ir vienas magnetas šiauriniu poliumi atsuktas į viršų, o kitas – pietiniu į viršų:
Ką tai duoda? O gi priešingai apvyniotos ritės atšaukia viena kitos elektrinius trikdžius (50-60Hz tinklo triukšmą), o stygų magnetinius iškraipymus sustiprina. Apvijų bendra varža yra kažkur 8kΩ. Nemažai dabartinių humbucker’ių turi ričių atskyrimo funkciją (coil split), kur viena ritė eliminuojama ir gaunamas gan įtikinamas single coil’o garsas.
Aš prie visų nuėmėjų rašau varžas ne šiaip sau – tai viena stipriausių charakteristikų, kuri apsprendžia kuriuos dažnius akcentuos nuėmėjas. Paprastai mažesnė varža reiškia, kad bus akcentuojami aukštesni dažniai, o didesnė varža – vidutiniai ir žemi. Keletas nuėmėjų dažninių atsakų.
Čia pasirodo dar vienas nuėmėjų tipas, tai aktyvūs nuėmėjai (active pickups). Jie turi viduje aktyvias grandines, kurios nufiltuoja labai auštus ir labai žemus dažnius. Taip pat yra atsparus 50-60Hz triukšmui. Labai mėgstami tiem kam reikia labai aiškaus garso, kaip džiazistai ir metalistai. Nu ir dar bosistai. Bėda ta, kad jiems reikia maitinimo, paprastai tai 9V baterija įmontuota į gitaros korpusą.
Ką naudoja eilučių autorius? Turiu stratą su single coil’ais, turiu gitarą su P90 humbucker’io korpuse, turiu telecasterį su humbucker’iu prie grifo ir single coil’u prie tiltelio. Visi turi savų pliusų ir minusų. Gal labiausiai mėgstu P90, nes gerai bendrauja su Fuzz Face efektu, garsas turi ir svorio ir gan gerai prasibrauna pro kitus instrumentus.
Ką rekomenduočiau naujokui? Čia daug priklauso nuo muzikos tipo: sunkesnei muzikai humbucker’iai ar aktyvūs nuėmėjai, lengvesnei single coil’ai. Viena aišku, kad gitarose už 200eurų paprastai nuėmėjai neblizga, bet pakeitus nuėmėjus (kainuos nuo 150eurų už komplektą) didelė dalis gitarų gali „kautis“ ir su brangesniais instrumentais.
