Grifas (neck) – tai gitaros dalis ant kurios pirštų pagalba spaudžiant stygas išgaunamos skirtingos natos. Tai bene svarbiausia gitaros dalis turinti daug savybių ir ypatumų, kuriuos čia pabandysiu pavardinti ir šiek tiek paklasifiktuoti.
- Pagaminimo medžiaga. Dažniausiai grifai yra gaminami iš vieno ar kelių medienos gabalų. Dažniausiai naudojamos medienos rūšys yra klevas ir raudonmedis. Tačiau yra gaminama iš kitų medžiagų, kaip anglies pluoštas ar metalas. Toliau dauguma parametrų bus skirta mediniams grifams, nes jie sudaro 99% visų grifų.
- Grifo tvirtinimas prie korpuso. Skirtoma į prisukamus (bolt-on) ir įklijuojamus (set neck). Čia yra kontroversijos dėl to, kad kai įklijuoji, tai geriau skamba, bet patirtis rodo, kad teisinga gita
ra su varžtais prisukta prie korpuso skamba taip pat gerai. Dar su varžtais prisukamus grifus galima lengvai keisti, jei nepatinka profilis, susidėvėjo ar sulūžo. O su įklijuojamais jau beveik visada reiks instrumentų meistro pagalbos. Čia yra puikus pavyzdys, kaip atskirti (kairėje įklijuotas, dešinėje – prisuktas).
- Grifo medinių dalių skaičius. Nuo vientiso (single piece) iki 5 ir daugiau dalių grifų. Nors atrodo, kad vienos dalies grifas turėtų skambėti geriau, bet šiaip čia individualūs atvėjai. O teisingai pagamintas kelių dalių grifas turi vieną labai didelį pranašumą, tai kad jis mažiau kraiposi kintant aplinkos sąlygoms. Čia va kaip atrodo 5 dalių grifas:
- Pirštlentės medienos tipas. Dažniausiai yra naudojamas klevas (maple), palisandras (rosewood) ir ebony (juodmedis). Vieni turi savo mėgstamą dėl to kaip jaučiasi grojant, kiti dėl estetinių sumetimų.
Dar yra folkloro pasakojimų, kad* klevas turi daugiau aukštų tonų, o kiti žemų.Čia nėra vienareikšmiško atsakymo.* Besidomintieji apie medžio skambesį, einate į grifų gamintojų puslapį ir skaitote. Beje pastaruoju metu, kai senka gero medžio atsargos dėl atogražų miškų kirtimo apsaugos, tai populiarėja sintetinio pluošto richlite pirštlentės – jas naudoja ir grandai kaip Martin ir Gibson, bet kol kas žiuri dar galutinio verdikto nepriėmė ar tai gera ar blogai.
- Ladų skaičius. Svyruoja nuo 20 iki 24. Būna ir visokių išimčių. Šiaip su 24 ladais jau galima visiškai padengti dvi oktavas.
- Ladų išdėstymas. Paprastai ladai eina statmenai grifui. Smagusis faktas: Fender Precision Bass savo pavadinimą gavo nuo to, kad buvo su ladais ir bosistui reikėjo daug mažiau stengtis, kad pataikytų į natą, nei tarkim su kontrabosu. Tada yra beladžiai (fretless) grifai. Reti ir skirti specifinei muzikai. Dar viena vieną rūšis vėduokliniai (fan fretted) grifai – kad idealiai intonuotų storesnių stygų tarpai yra platesni, o plonesnių siauresni. Su šitokių reikia adaptacijos periodo, bet tada visos tavo DO natos bu DO:
- Įtempimo strypas (truss rod). Kaip jau minėta, kad nuo aplinkos veiksnių ir stygų įt gitaros grifas kraiposi, tai tam kompensuoti į vidų ištrasuojamas kanalas ir į jį dedamas metalinis (dažniausiai) strypas sutvirtinimui. Iš tvirto medžio pagamintos gitaros gali būti ir be strypo. Senos gitaros kartais bū
davo su nereguliuojamu strypu. Tada atsirado vienos krypties (single action) raktu reguliuojami strypai, kurie leido kompensuoti gitaros stygų įtempimą ir sumažinti stygų atstumą iki grifo patempiant grifą atgal. Vienos krypties dėja negali patempti grifo į priekį, jei jos natūrali padėtis yra atgal (back bow), tokių atveju gitara faktiškai neįmanoma groti, tad atsirado dviejų krypčių (dual action) strypai. Kai kurios gitaros (kaip Rickenbacker) turi dvigubus strypus su kuriais galima kompensuoti ir gitaros grifo pasisukimą apie savo ašį. 
- Grifo galvos (headstock) kampas. Tiesus, kaip Fender’ių arba lenktas, kaip Gibson’ų. Lenktas turi savybę, kad laiko stygas tvirtai prispaudęs prie kaulelio (nut bone). Tiesus yra atsparesnis gitaros virtimams ant nugaros – dažnas atvėjis pasibaigiantis grifo galvos klijavimu.
- Kaulelio (nut) tipas. Šiaip kaulelis yra vieta prie kurios šalia suktukų tvirtinasi stygos. Jie gaminami iš galybės medžiagų, nuo vario iki sintetinio kaulo medžiagos. Gerai išpjautas kaulelis yra labai didelis pamatas geram grifo veikimui. Kartais būna be kaulelio, o su nuliniu ladu vietoj jo (zero fret).
- Grifo skalės ilgis. Populiarausi fenderiškoji
25.5 colio ir gibsoniškoji 24.75 colio. Tas nepilnas colis padaro jaučiamą įtaką grojimui ir grifo pojūčiui. Prie didesnio skalės ilgio to pačio storio stygas reikia daugiau įtempti, kad gautum tą pačią natą. Tai jei groji su žemintais derinimais (dažnas reiškinys metalo muzikoje), tai ilgesnė skalė visai praverčia, kad stygos nesijaustų per daug išklerusios. - Grifo kontūras.
Skiriasi tiek storis tiek forma. Čia galybė variantų nuo senųjų Fender Telecaster „beisbolo lazdų“ iki dantų krapštuko storio Ibanez Wizzard grifų. Reikia groti, ieškoti ir bandyti, kol randi tinkamą. Fenderio standartiniai kontūrai paveiksle dešinėj.
*Buvau apkaltintas sąmokslo teorijų skleidimu iš žmonių, kurie gitaras pardavinėja ir rankose čiupinėjo daug daugiau instrumentų, nei aš pats. Tai klevas toks aštresnis, o palisandras švelnesnis. Byla baigta.
