Efektologija. Distortion’as.

Distortion’as (lietuviškai „iškraipymas“) yra efektas, kai gitaros signalas yra kietai apribojamas ir iškraipomas viršutinėse signalo vertėse. Jei pavaizduosime signalą laiko ašyje, tai atrodys taip:

Dabar perleiskime per distortion’o efektą:

Jeigu overdraivas dažnių spektre pridėdavo nedaug papildomų spygliukų, tai su distortion’u atsiranda daug platesnė spektrinė puokštė. Viena vertus garsas yra įdomesnis, tačiau atsargiai – distortion’as iš akordo gali padaryti tokią dažnių mišrainę, kad sunku bus atskirti natas, o gal ir išvis gausis nesąmoninga kokofonija. Todėl distortion’as labiau skirtas soluotėms ir power akordų dominuojamiems rokaviems gitariniams ritmams. Štai kaip skamba klasikinis BOSS DS-1:

Distortion’as išplaukė kartu su pirmąja metalistų banga ~1975 metus. Kertiniai komponentai šiam efektui yra operaciniai stiprintuvai ir diodai. Diodai būtent ir nukerpa kietai signalą. Vėliau distortion’o efektai buvo „įkelti“ į pačių stiprintuvų schemas ir šiek tiek apnyko. Bet nuo 1990-ųjų stebimas laipsniškas atgimimas ir dabar galima rinktis iš gausybės aparatų.

Renkantis distortion’ą reikia atkreipti dėmesį į EQ charakteristiką ir jo lankstumą. Mat su šituo efektu galima įsiveržti į kitų instrumentų dažnio juostas, vokalistas pradės negirdėti savęs ir nepataikyti, bosistas negirdės ir bandys pasigarsinti, kitas gitaristas dar pasigarsins ir visa grupė sėdi triukšme. Tam reikia gerai išsirinkti. Kai kurie gitaristai po distortion’o dar įsideda parametrinius EQ pedalus (kaip BOSS GE-7), kad galėtų suvaldyti dažnius.

Šiaip kas namie skamba kaip nuostabi garsų siena su grupe greičiausiai skambės kaip purvo bala. Iliustracinis pavyzdys, išskirtas tik distortion’o veikiamos gitaros takelis, kuris nėra baisiai dailus ausiai:

O dabar su viskuo:

Tipinis distortion’as turi tris valdymo aspektus: stiprinimas (gain), garsumas (level), tonas (tone). Retais atvejais tono valdymo gali ir nebūti (MXR Distortion+), o gali būti ir skirtingų dažnių valdymas keliais suktukais (MXR Super Badass Distortion).  Taigi stiprinimą atsisukame iki tokio lygio, koks mums patinka. Per gaug atsukus stiprinimą gitara gali pradėti fonuoti (toks įkyrus cypimas), tad reikia nepersistengti. Fonavimui sumažinti kai kurie pedalai turi triukšmo apribojimo kontrolę (Noise Gate), bet čia jau stipriai metalovų pedalį bruožas. Tada suderiname garsumą, kad gitara su distortion būtų truputį garsesnė nei be distortion’o efekto. Galiausiai sutvarkome toną, kad gitara nei būtų per daug aštri, nei pridususi. Grojame iki pamėlynavimo. Šiaip dažno gitaristo gyvenime BOSS DS-1 yra pirmasis pedaliukas ir daugelis daro klaidą atsukdami viską iki galo, bent jau toną dažniausiai reikia laikyti žemiau trečdalio vertės. Bonus taškai tam kuris su gitaros garso potenciometru išmoksta reguliuoti stiprinimą – pasuki žemyn ir garsas nušvarėja.

Ką naudoja eilučių autorius? MXR Super Badass Distortion, nes turi labai didelį stiprinimo diapazoną. Taip pat galima atskirai valdyti tris tono grupes: aukštus, vidutinius ir žemus, tai pasiekian nuo iščiulptų vidurinių dažnių metalo iki vidutiniais garsais perkrauto ZZ Top skambesio. Dar vienas yra BOSS DS-2, nes Frusciante iš Red Hot Chili Peppers darė didelę įtaką ir DS-2 su stipriai išreikštais aukštesniais vidutiniais dažniais yra jo solo garsas.

Ką rinktis pradedančiajam. BOSS DS-1 arba DS-2 yra geri pasirinkimai. Nuo Kobain’o, Frusciante’s iki Steve Vai. BOSS pedalų kokybė yra neužmušama, kaina gera, nesunku rasti ir dėvėtų. Dar vienas geras pasirinkimas yra ProCo RAT pedalas, labai platus diapazonas einantis nuo overdraivo iki fuzz’o, o tono kontrolė savotiška, bet labai lanksti. Šiaip kaip ir visai įrangai, einate į parduotuvę, imate viską iš eilės, bandote ir perkate tą, kuris skamba geriausiai, bet omeny vistik pagalvokit ar ne per daug lips ant kitų grupės narių dažnių.