Uždelsimas (delay; toliau tekste bus delėjus, nes o kas man) yra toks efektas kai signalas yra tiksliai atkartojamas po tam tikro laiko. Gamtoje tokio dalyko nėra, tai dirbtinai žmogaus sukurtas reiškinys. Dabar kai jau išsiaiškinome, tai galime istoriškai eiti per delėjų tipus ir jų savybes.
Pirmieji delėjai buvo sukurti iš magnetinių juostų ir dviejų galvų: viena galva trina/rašo į juostą, kita atkuria garsą po tam tikro atstumo (ilgio). Pirmasis tokį panaudojo legendinis Elvio gitaristas Scotty Moore apie 1955 metus. Klasikiniu šis prietaisas tapo 1959 atsiradus Echoplex įrenginiui naudotų daugelio klasikinių gitaristų. Nors dėvisi juosta, reikia valyti galvas ir šiaip jautrūs prietaisai, bet gitaristai yra mazochistiški ir mėgsta tokius dalykus. Tad net praėjus daugiau nei pusei amžiaus tokie daiktai vis dar gaminami. Jei turit laisvus 1600 USD – prašom:
Apie 1970-uosius puslaidininkių pramonė pasiekė naujas aukštumas ir Phillips laboratorijoje buvo sukurtas BBD. Ne, tai ne tai, apie ką jūs pagalvojote. Tai bucket brigade device – galybė kondesatorių su tranzistoriniais raktais, kurie po truputį signalą slenka per iš vieno kondensatoriaus į kitą. Panašiai kaip per gaisrą eilė žmonių vieni kitiems iš rankų į rankas perduoda kibirus su vandeniu. Čia schema:
Tai tokie tamsoko garso delėjai, kurie jau prikerpa aukštesnius dažnius, bet kai kuriuose stiliuose labai sveikintini. Dabartinis tokio tipo delėjų deglo nešėjas būtų MXR Carbon Copy:
Puslaidininkiai evoliucionuoja toliau. Ir atsiranda skaitmeniniai delėjai. T.y. signalas diskretizuojamas į bitukus ir su tam tikru dažniu saugomas atminties modulyje, o po tam tikro laiko vėl sugrojamas. Su tokia technika delėjus buvo krištolo skaidrumo, o tuo metu, kai siautė New Wave, tai geriau ir būti negalėjo. Pradžioje tai buvo dideli prietaisai kišami į rack spintas, o nuo 1983 išėjo pedaliuko formos BOSS DD-2. Beje, analogiškas DD-2 pedalui DD-3 gaminamas ir parduodamas iki šių dienų. Nors dabar yra daug geresnės raiškos, su papildomomis funcijomis ir moduliacijomis. Čia vienas tokių geresnių pavyzdžių:
Gerai kokias valdymo rankenėles galima sutikti and delėjaus: Delay – laiko tarpas tarp pasikartojimų; Volume – pasikartojimų garsumas, Feedback – grįžtamasis ryšys arba kiek kartų bus girdimas pasikartojimas. Ant analoginių dažnai būna Tone – pasikartojančio garso tamsumui nustatyti. Kai kurie delėjai turi tap tempo – tai yra ritmiškai paminus mygtuką (kartais išorinį) nustatomas pasikartojimų laikas, tai kartais praverčia grojant gyvai, kad pasikartojimų laikas sutaptų su ritmu ir jo nepermuštų.
Ką naudoja eilučių autorius? Šiaip mažai naudoju, bet spintoje yra pasislėpęs DD-3, kurio visiškai pakanka. Žaviuosi Edge iš U2 tekstūromis pasitelkus delėjų, bet pats kažkaip nesusidraugauju. Ką patarčiau pirkti: tai arba Marshall EH-1, kurį pats turėjau – skaitmeninis delėjus su daug funkcijų ir gera kaina. Jei norisi analoginio, tai tada MXR Carbon Copy.
Žodžiu, gerų jums garsų… garsų… garsų… garsų.
